2015 m. gruodžio 13 d., sekmadienis

Wedding. Tomomi & Chuya. Tokyo, Japan


Čia buvo nerimo ir daug galvojimo kaip ką daryti. Jaučiausi panašiai, kaip per pirmąsias savo fotografuotas vestuves Lietuvoje, kada nežinai ką sakyti, kada palieki viską savieigai ir tik stebi ir fotografuoji.

Vestuvės vyko iškart kitą dieną po mano atvykimo. Žinant, kad ten yra +6 valandos, tai laiko pasikeitimas buvo jaučiamas (atsikėliau 1 nakties ir nebeužmigau, o kėliausi prieš 6).
Vestuvių scenarijus (viskas vyko viename pastatų komplekse): pasiruošimas, nuėjimas iki švenyklos, apeigos, fotosesija parke prie viešbučio, pietūs, pabaiga.
Pagrindinius ir svarbiausius dalykus jau buvome suderinę (apranga, laikas, kada kas vyks), tad beliko atvažiuoti ir pradėti dirbti. 
Žinojau, kad šventykloje nebus galima fotografuoti, šiek tiek nuvylė ta žinia, todėl nesiruošiau fotografimui per apeigas. 
Abu jaunieji kalba angliškai, tai buvo lengviau. 
Aš ir vienas amerikietis buvo ne japonai.
Apeigų pradžia 10:00h, vestuvės baigėsi 15:00h.



Sunkiausia buvo tai, kad nežinojau kaip viskas vyks. Ypač pietų metu. Ten buvo nemažai tradicinių dalykų, bet nežinodamas eigos, tiesiog mintyse negalėjau tinkamai pasiruošti. Tekdavo stebėti vietinę fotografę ir žiūrėti kur ji yra, atsistoti šalia ir laukti kas vyks. 
Rezultatu esu patenkintas. Belieka tikėtis, kad tai ne paskutinis kartas, kada fotografuoju vestuves Japonijoje. 



Jei turite klausimų, atsakysiu. 
p.s. tai yra mano įspūdžiai, gal kažkur tekste esu neteisus, gal kažką neteisingai supratau. Jei kas žinote kažką geriau, pataisykit.

Jaunasis ryte trumpai buvo viename kambaryje su savo žmona. Tai atėjęs radau juos abu. Atidaviau lietuviškas dovanas jiems (tai buvo pirmas gyvas mūsų susitikimas) ir pradėjau dirbti.

Taip atrodė jaunosios apavas, kuris mūvimas prie kimono.

Šiame kambaryje vyko pasiruošimas. Viešbutyje yra daug jaunųjų kambarių. Tą dieną vyko dar bent 4-5 vestuvės.


Dirba vizašiste ir kirpėja. Tai vienu metu vyko ir dažymas ir šukuosenos formavimas.

Jaunoji




Pradeda rengti kimono. Čia ne vakarinis chalatas, kurį užsimeti ir jau viskas ok. Čia 5 kartus kruopščiau nei su vestuvine suknele.

Tokių virvių ir juostų rišama labai daug. Dabar aš suprantu, kodėl jų balsai tokie ploni. Kada viską suspaudžia, kalbėti normaliai nebeišeina.

Uždėjo apatinį kimono sluoksnį, pasiruošimas dėti viršutinį.

Užvilko viršutinį sluoksnį. Prasideda dar vienos juostos rišimas.


Jaunosios mama




Baigiant ruošti jaunąją, atėjo apsirengęs jaunasis.

Jaunasis, jaunoji, pagalbininkė, mama. Iš viešbučio kambario koridoriais einame šventyklos link. Juda mažais žingsniais, nes viskas suveržta, pajudėti sunku, pasilenkti irgi.

Čia laukiamasis. Įdomesnės detalės: jaunojo ir jaunosios giminės sėdi atskiruose laukiamuosiuose. Jokio bendrumo. Nežinau kiek jie iki tol būna susipažinę, bet čia būnama atskirai.

Pasiruošimas eiti į šventyklą, kuri yra už ~20 metrų. Surikiuojamos dvi eilės, vienoje - jaunojo, kitoje - jaunosios giminės.

Einama į šventyklą. Joje viskas taip, kad vienoje pusėje sėdi jaunosios, kitoje pusėje - jaunojo giminės.

Prieš pat šventyklos apeigas man pasakė, kad galėsiu fotografuoti joje, tik negalėsiu vaikščioti. Bliamba, pagalvojau, kodėl tik dabar tai sužinojau. 

- Užsiimk gerą poziciją ir galėsi fotografuoti. 
Ir kaip aš žinau kuri gera pozicija, kada ateinu paskutinis į ją, o vaikščioti negaliu. Tai fotografavau iš galo su daug zoom. 
Vietinė viešbučio fotografė, kuri jau mintinai žinojo viską, įsitaisė priekyje ir plėškino kiek galėjo

Užmovė žiedus ir mane išprašė iš šventyklos. Nieko neprisidirbau. Tiesiog kelioms minutėms liko tik dvi giminės ir jie ale susipažinimo procedūrą atliko.

Man pasakė, kad tą dieną vyksta labai daug vestuvių, todėl nežinia, ar galėsime eiti į lauką fotografuoti. Tiesiog gali nebūti vietos. Bet viskas baigėsi laimingai ir gavome ~30 minučių footgrafavimui lauke. 
Skėti už jaunojo nešiojo nematomas žmogus. Jis taip atidirbęs viską, kad žino kada pasilenkti, kad jo nesimatytų. Rispekčiuks. Dešiniausia - kuri visada šalia ir tvarko kimono.













Jaunosios judesiu labai riboja kimono. Vienoje rankoje ji laiko jį ir negali paleisti, laisva tik viena ranka. Judesius riboja apavas ir suveržtas rūbas.


Vestuvių pietūs. Visi susėdo ir laukia jaunųjų.

Užgesino šviesas, kaip kokiame spec. pasirodyme, įjungia projektorių, apšviečia jaunuosius ir jie įžengia. Tas dešinysis vyrukas - viską reguliavo: kaip eiti, kada eiti, ką daryti ir t.t.


Atsisėdo priešais visus ir trumpas papozavimas.




Labai greitai vyko torto pjovimas. Kairėje stovintis parodė kaip pjauti, ką daryti ir viskas buvo vykdoma. 
Jūs matote kiek be manęs buvo fotografuojančių??


Kažkur po pusvalandžio nuo atėjimo - išėjimas. Jaunieji eina keisti aprangos.

Jaunieji jau su kitais rūbais. Western Wedding

Vėl atėjimas iš naujo, vėl visi fotografuoja ir džiaugiasi.


Viena iš procedūrų - eiti prie kiekvieno stalo ir uždegti ten esančią žvakę.

Jaunieji grįžta prie savo stalo ir uždega tokią žvakę.

Šis vyrukas, jaunosios giminaitės vyras, sudainavo porą dainų. Buvo labai gerai

Jei pas mus yra židinio perdavimas, čia vyko gėlių perdavimas ir dovanėlių įteikiamas tėvams. Ašaros, džiaugsmas ir visa kita viename.


Viskas, balius baigtas. Už salės durų, prie išėjimo sustoja jaunieji, jų tėvai ir visi išeina. Padėkoja nusilenkdami, įteikdami simbolinę dovanėlę. 
Nemačiau, kad kažkas kažką dovanotų jauniesiems. Gal tai vyksta vėliau, o gal kažką dovanojo taip, kad aš nemačiau.

Pasakė, kad dar galime padaryti trumpą fotosesiją su tokiais rūbais. Tai padirbėjom drauge su japone fotografe. Ji žinojo kai kurias pozas jau mintinai, viena iš jų - čia. Kaip matote, svarbiausia yra suknelės dydis :)

Japoniukė fotografė pasakė, kad darbą baigia ir aš turėjau apie 10 minučių fotosesijai. Vienas kadras.

Paklausiau, gal mes galime sugrįžti į tą sodą, kuriame buvome perpiet. Negalima. Bet pasiūlė pakilti į terasą septintame aukšte. Ok, pabandom. Erdvė gana urbanistinė, šiek tiek žalumos. Kelis kadrus padarėme.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą